Turininga savaitė

Taip.. daug darbų, reikalų... tiek, kad nebuvo laiko pasidžiaugt popieriuje. Jau pora savaičių einu miegot 3-4 val. ryte, žiauriai gaila, kad žmogui reikia miego, tiek galėčiau nuveikti, tikrai, man patinka naktim sėdėt, daryt kažką, dirbt, arba savo malonumui, galėčiau visas naktis dirbt, niekas netrukdo, tylu, ramu, sulaiko tik mintis, kad reikės anksti keltis, deja.. taip ir nueinu miegot paryčiais, bet anksti nebeatsikeliu.. nuovargis nežmoniškas, triukšmas varo į neviltį, ir vėl tas pats per tą patį. Bet.. nežinau, antroje dienos pusėje vėl viskas gerai, šiandien irgi žadėjau anksčiau nueit miegot :)
Šiandienos ryškus įspūdis: grįžtu vakare namo, o apversta viskas, o netvarka, seniai tokia bebuvo, aišku, ji tokia ne iš karto pasidarė.. palaipsniui, nu bet ko norėt, kai tokia savaitė, rankos nekyla pakelt kojinės, užtat dabar reiks praleist pusė dienos besitvarkant... bet ne šiandien :) šiandien sekmadienis :) tai va, kai visą tą grožį pamačiau, manęs neužplūdo neviltis, pyktis, mane tiesiog apėmė juokas :)) galvoju, nu kaip šitaip sugebam apsiverst ir taip greitai! nu sugebėjimų reikia turėt! kiek veiklos visokios čia vyko, kiek fantazijos, nu juokas..nuoširdžiai... tai nereiškia, kad taip bus ir rytoj, bet šiandien manęs netvarka nenervina, sėdžiu kaip kiauliukas, man gerai! kai susitvarkysiu, bus dar geriau :)

Netikėta fotosesija

Diena, kaip diena. Vis dar gydomės. Vyresniosios merginos užsiėmusios savo reikalais, džiaugiasi viena kita :) Vakarop vaikai suguldyti jau, regis, eisiu tuoj miegot, nes po šiandienos kapitalinio smulkmenų tvarkymosi jau nelabai ko norisi, vien visoki šūdniekiai prieš akis, ir jų rūšiavimas, kiek kosmetikos nenaudojamos, kiek grandinėlių "likučių" ir t.t. kiek sugadintų daiktų su mintim "gal kada pasitaisysiu"... tuo metu kyla mintis bent dalį jų dar panaudoti, žvilgsnis ties kosmetika :) Rezultatas - makiažai Hellovyno proga, fotosesija iki 3val nakties :) besiplaikstantys plaukai, kalėdų senelio kojinės (neseniai ištrauktos iš palėpės), fenas "vėjo efektui", vienu žodžiu fantazija liejosi laisvai. Viskas gavosi super, nuovargis išgaravo, nuotraukos tiesiog nuostabios, nežinau kaip išsirinksiu, mat dar spėjau ir mini foto studiją pasidaryt, netikėtai atsirado ir medžiagos fonui ir lempa galinga, dar nuo remontų likusi :) Jaunosios merginos buvo laabai patenkintos, visos trys labai fainai pasilinksminom. Žinoma, ryte miego žiauriai trūko, tačiau kai pagalvoju ką būčiau praradus jei būčiau anksti nuėjus miegot!.. nieks nepriverstų gailėtis :)

Sekmadienis su šeštadienio kvapu...

Na taip, po tokio neįprastai ramaus šeštadienio, sekmadienis visai neatrodė kaip sekmadienis. Nuotaika pakili, po truputį sveikstam. Šiandienos misija - parsigabenti iš miesto dukterėčią. Nedrąsiai prašau sesės, kad ją išleistų pas mane. Apsidžiaugiu išgirdus teigiamą atsakymą :) Lekiam į miestą. Sesė pavaišina pasakiška kava su vyšnių kvapu :), šiaip aš ne kavos mėgėja, bet tokią kavą galėčiau gerti kasdien.. mhm.. dievinu vyšnias..dar labiau atsigaunu, po to jau trise lekiam dar į prekybcentrį "maistiniais" reikalais :). Pasivaikštau beveik kaip muziejui, jau seniai apsipirkinėjau :D, pavyksta išleist 60Lt ir parsitempt visą maišą maisto, juk ateinančios savaitės tikslas - sunaudot viską ką tik įmanoma, nieko daugiau neperkant..kruopos, makaronai, miltai, mėsa.. taupymo programa įjungta "pilnu chodu" :) be to visai malonus iššūkis, juk kol vaikai nesirgo, ėjo į darželį - tol pati buvau gryna šiukšlių dėžė.. kas papuolė tą ir valgiau, gaminti sau? Na jau ne, retas reiškinys.. Na, norėtųsi, žinoma, kokio jogurto, prašmatnesnių javainių, duonos su visokiais "pribumbasais", varškyčių, bananų galų gale, bet taip pagalvojus - ne taip jau ir baisiai.., dar turim obuolių, pavyko duonos skanios ir nebrangiai paimti, labai skaniai "išgarinsim" vištos šlauneles, pasidarysim niekam neprilygstančios, naminės bulvių košės, gal ir sriubą kokią sumąstysim, o kur dar blynai, makaronai su padažu, mamos rauginti kopūstai.. nu gi visai neprastai gyvenam! :)) Svarbu nusiteikimas. Kaip gerai, kad turim fantaziją, juk visus produktus turėti nebūtina :)
Po mūsų "grandiozinio" apsipirkimo (iki šiol šypsausi:) nutariau aplankyti mama, juk ji visai šalia gyvena, na, gaila, kad jai nieko neturiu, bet aš tik noriu ją pamatyt, arbatos išgert, vis stengiuos prisimint - gyvenk šia diena!.. Taip ir padarėm, be reikalo ją įspėjau kiek anksčiau, būtų žmogus pamiegojusi, nes jau buvo susiruošusi, o vietoj to mums padarė vakarienę, bulviniai blynai...mhm.. dar išgėrėm mėtų arbatos su medum.. paplepėjom.. kaip gera buvo apsikabinti ją atsisveikinimui..
Grįžusi kibau į savo palėpes, na taip, nepribaigiau visko ir vėl, bet pusė darbo visgi padaryta :) džiaugiuosi tuom :) Atrodo, koks ramus sekmadienis, bet nuotaika tikrai ne tokia kaip įprastai būna prieš pirmadienį, jaučiuosi puikiai! Dėkoju už tai kai kam iš aukščiau ;)

Tvarkymosi džiaugsmai

Apžvelgdama praėjusią dieną, niekaip nesuradau, kuo čia pasidžiaugus.. Kažkokia šiek tiek suirzusi visą dieną, norėjau pabūt ramiai, vyresnioji įsisirgo, o čia dar svečiai nelauktai prisistatė, iš kitos pusės - kaip gerai, kad kažkas nori pas mus užsukti, ne tik užsukti, bet dar ir pasilikti :) tai mano 13-ametė draugė :), vyro dukterėčia, jau kelias atostogas praleidžiame kartu, tik trūksta dar vienos dalyvės - mano dukterėčios, tokių pat metų, ryt ar poryt atsivešiu, su jomis liūdna nebūna :), beje jos puikios padėjėjos! Na štai ir atradau didelį pliusą :) Beje, viešnia, neprašyta iškart sutvarkė man virtuvę! Vieną akimirką pagalvojau (matyt dėl tos pačios blogos nuotaikos), kad šios jaunos panelytės savo pagalba man ir turėtų atsidėkot mainais už atostogas ne namuose, su "nepėsčia" teta (tobiš manim), ir viena su kita, juk jos - geriausios draugės, kurias skiria daugiau nei 100km... net gėda pasidarė, kaip greitai pamirštu kiek man gerų emocijų suteikia jų pasisvečiavimai, plepėjimai apie "moteriškus" reikalus, kiek jėgų suteikia ta jų gera nuotaika, jaunystė, spontaniškumas ir kaip gera, kad jos dalinasi su manim savo mintim, paslaptim.. juk aš ne tiek jau daug vyresnė, tik šiek tiek daugiau nei 10 metų :).. savo atvykimu jos gražina ir mane į jaunystę :) čia aš turiu ir esu be galo dėkinga joms abiems už tai!
Kitas pasiekimas, kuris visai neatrodo kaip didelis pasiekimas - drabužių spintų spintos susitvarkymas. Ne paslaptis - nesu pedantė, šita spinta jau pora mėnesių laukė savo eilės, o kur dar pasiruošimas žiemai - vasarinių drabužių išėmimas rūšiavimas ir slėpimas į palėpę.. OMG, tiek rūbų, o apsirengt amžinai nėra ką. Prisiruošiau kai kuriems drabužiams pasakyt "ate", nu kiek gi galima juos tūsyt iš lentynos į lentyną su mintim "o gal kada apsirengsiu.." niekaip negaliu realiai įvertinti jų stovio... tokių "gal kada apsirengsiu" susidarė visas maišas. Na, šiandienai užteko trijų valandų kovos su drabužiais, tvarkingi maišiukai rytoj keliaus į palėpę, kaži ką ten atrasiu.. Kaip kvaila, kad mes, moterys dažnai "nurašome" savo pastangas ir pasiekimus - namų tvarkymas, skalbinių ritualai, drabužių rūšiavimas, lyginimas, indai, maisto ruošimas - lyg privalomi savaime suprantami dalykai, kurių niekas ne tik kad nepastebi, bet dar ir sugeba kažką prikišt, kodėl nepadaryta tas ar anas.. Kaip draugė kažkada pasakė: mūsų namuose tai visuomet tvarka, mat viską sutvarko stebuklingas vėjas...;) Mhm.. jei pora mėnesių nesugebėjau susitvarkyt šitos spintos, vadinasi šiandien tikrai daug nuveikiau! Juk kažkodėl niekas kitas šiuose namuose to nesiima. Džiaugiuosi, kad šiandien ir mus aplankė "stebuklingas vėjas" ;)

Maža šventė penktadienio proga

Taigis, vakarop kaip visada atsirado jėgų sugalvoti kažką neįprasto. Juk penktadienis, nuo senų laikų įsišaknijęs įprotis "kažką nuveikti", na bent jau į parduotuvę nuvažiuot.. ne paslaptis, kad pirmaisiais vaikų gyvenimo metais tai buvo beveik vienintelė pramoga. Na, dabar jau rankos daug "laisvesnės", dažnai gelbsti mūsų superinės močiutės, išleidžia "pasiganyt", juk mano širdis dar labai jauna :) bet gi dabar nebėr tokių galimybių kaip anksčiau, užuot išleidus 20Lt įėjimui į kokį klubą, gerai pagalvoji ir pasitenkini "kuklesne" pramoga...na, bet nereiškia, kad prastesne :)
Visai netyčia, betvarkydama spintą užtikau tetos dovanotą porcelianinį arbatos servizą, dovanotą vestuvių progą, tikrai negalvojau, kad jį kada nors panaudosiu, "paauksuotos" rankenėlės, pieštos gėlės, siauri puodeliai.. mama iki šiol tokias "brangenybes" laiko senoje spintoje "už stiklo".. dingtelėjo mintis paversti šį vakarą arbatos gėrimo ceremonija! Mhm.. radau kvapnios žaliosios arbatos, į grietinėlei pilti skirtą ąsotėlį ištirpdžiau jau susicukravusio medaus... toliau jau mintys liejosi laisvai.. susiradau pieštukų, jais susukau sau ir savo merginoms kuodelius, suradau dvi dideles skareles, kurios pavirto puošniais kimono, pati nustvėriau kažkokius sexy indiškus naktinukus, juk reikia jaustis ypatingai :).. sutvarkėm kambarį, ant žemės paklojom antklodę, staltiesę, padėjom žvakučių, išdėliojom servizą, radau smilkalų.. beliko pakviesti tetį :) jam buvo paruoštas taipogi šventinis "kimono" - ale šilkinis, šimtametis chalatas :) Paskutinis akcentas - užgesinama šviesa, išjungiamas kitame kambaryje einantis televizorius... Susėdame visi ratu, garbės žodis, galvojau mūsų pajodžargos pabėgs porai minučių nepraėjus! Bet  mano didžiai nuostabai buvo visai atvirkščiai.. Pamažu išgėrėm visą arbatą, medaus irgi nekas teliko, užtat kokia nauda mums su vyresnėle sergančiosioms :) Nieko nenusimanau apie arbatos gėrimo ceremoniją, bet buvo nuostabu, žvakių šviesa, kvapni arbata, mažųjų čiauskėjimas - vis prašė dar įpilt medaus :), dar pageidavimas buvo - pasaka apie pagranduką, kurią ant galo mes su tečiu šiek tiek sumoderninom ir galų gale pagrandukas užstrigo kamštyje, lietuje su savo honda, nes nebeveikė valytuvai...juokėmės visi iš širdies, mažosios nors ir nesuprato kas per bajeriai, juokėsi iš mūsų.. kažkokia idilė... tikrai nesitikėjau tokio atpildo įdėjus tik šiek tiek pastangų.. faina... 30min. pasiruošimo + 30 min. arbatos gėrimo = šventė visam vakarui, po kurios nebereikėjo nei visuomet prašomų filmukų, nei vienas ožys neapsilankė prieš miegą, tyliai ramiai abi užmigo, o tėveliai spakainiai sau galėjo toliau žiūrėti "Sopranus".. :)

Peršalimo privalumai

Šiandien turėjau sukaupt daug jėgų, kad atsikelt iš lovos ir įtikint save nuveikt kažką naudingo. Vyresniosios temperatūra iš pačio ryto tik sumenkino mano ir taip menką entuziazmą, į darželį neis, vadinasi nepasivoliosiu lovoj visą dieną.. Kosulys baigia pribaigt.. bet - niekur nevažiuoju, esu namie, šilta, gera, visa šeima kartu.. kas gali būt geriau? Pinigų nėra, o kur juos leist kai nekeli kojos iš namų?.. taip ir sutaupai.. ir daugiau laiko praleidi kartu. Užsileidžiu neseniai parsipompuotus :) muzikinius kūrinius :)) ir savo "razbaijninkių" padedama tvarkausi namus, ne viską pajėgiu, bet nuotaika pasitaiso. Netvarka gi nepabėgs.. Laukiu vakaro, kažkodėl atrodo, kad jis bus jaukus, būtinai turiu kažką sugalvot ;)

Šiandienos džiaugsmas

Šios dienos pabaigoje džiaugiuosi tuom, kad tiesiog ėmiau ir skyriau daugiau laiko vaikams.. neatsikalbinėjau, neieškojau priežasčių, dėl ko negaliu "pažaisti kartu", nors ir jaučiuosi ne kaip, peršalus...tiesiog ėmiau ir žaidžiau... kambaryje uždegiau žvakutę ir bandėm spėlioti, ką matom ant sienos.. šešėliai tikrai užburia :), po to įsijaučiau, ėmėm karpyti spalvotą popierių, klijuoti, galų gale gavosi dvi puikios ryškios gėlytės, prie kurių aš mažai kuo prisidėjau, dvi karūnos, kaip tik mano mažosioms "princesėms" ir dar dvi puikios atvirutės, ko tikrai nesitikėjau! Jau buvau besiruošianti viską tvarkytis, popieriaus atraižos atraižėlės.. kai vyresnioji ėmė klijuoti jas ant vieno iš išmėtytų spalvoto popieriaus lapų ir gavosi nereali atvirutė, viduje dar "užrašė" ją kaip sugebėjo ir nusprendėm ją padovanoti vienai tetai (mano draugei:) su gimimo dienos proga :) Kitą atvirutę padėjau į "skrynutę";)