Maža šventė penktadienio proga

Taigis, vakarop kaip visada atsirado jėgų sugalvoti kažką neįprasto. Juk penktadienis, nuo senų laikų įsišaknijęs įprotis "kažką nuveikti", na bent jau į parduotuvę nuvažiuot.. ne paslaptis, kad pirmaisiais vaikų gyvenimo metais tai buvo beveik vienintelė pramoga. Na, dabar jau rankos daug "laisvesnės", dažnai gelbsti mūsų superinės močiutės, išleidžia "pasiganyt", juk mano širdis dar labai jauna :) bet gi dabar nebėr tokių galimybių kaip anksčiau, užuot išleidus 20Lt įėjimui į kokį klubą, gerai pagalvoji ir pasitenkini "kuklesne" pramoga...na, bet nereiškia, kad prastesne :)
Visai netyčia, betvarkydama spintą užtikau tetos dovanotą porcelianinį arbatos servizą, dovanotą vestuvių progą, tikrai negalvojau, kad jį kada nors panaudosiu, "paauksuotos" rankenėlės, pieštos gėlės, siauri puodeliai.. mama iki šiol tokias "brangenybes" laiko senoje spintoje "už stiklo".. dingtelėjo mintis paversti šį vakarą arbatos gėrimo ceremonija! Mhm.. radau kvapnios žaliosios arbatos, į grietinėlei pilti skirtą ąsotėlį ištirpdžiau jau susicukravusio medaus... toliau jau mintys liejosi laisvai.. susiradau pieštukų, jais susukau sau ir savo merginoms kuodelius, suradau dvi dideles skareles, kurios pavirto puošniais kimono, pati nustvėriau kažkokius sexy indiškus naktinukus, juk reikia jaustis ypatingai :).. sutvarkėm kambarį, ant žemės paklojom antklodę, staltiesę, padėjom žvakučių, išdėliojom servizą, radau smilkalų.. beliko pakviesti tetį :) jam buvo paruoštas taipogi šventinis "kimono" - ale šilkinis, šimtametis chalatas :) Paskutinis akcentas - užgesinama šviesa, išjungiamas kitame kambaryje einantis televizorius... Susėdame visi ratu, garbės žodis, galvojau mūsų pajodžargos pabėgs porai minučių nepraėjus! Bet  mano didžiai nuostabai buvo visai atvirkščiai.. Pamažu išgėrėm visą arbatą, medaus irgi nekas teliko, užtat kokia nauda mums su vyresnėle sergančiosioms :) Nieko nenusimanau apie arbatos gėrimo ceremoniją, bet buvo nuostabu, žvakių šviesa, kvapni arbata, mažųjų čiauskėjimas - vis prašė dar įpilt medaus :), dar pageidavimas buvo - pasaka apie pagranduką, kurią ant galo mes su tečiu šiek tiek sumoderninom ir galų gale pagrandukas užstrigo kamštyje, lietuje su savo honda, nes nebeveikė valytuvai...juokėmės visi iš širdies, mažosios nors ir nesuprato kas per bajeriai, juokėsi iš mūsų.. kažkokia idilė... tikrai nesitikėjau tokio atpildo įdėjus tik šiek tiek pastangų.. faina... 30min. pasiruošimo + 30 min. arbatos gėrimo = šventė visam vakarui, po kurios nebereikėjo nei visuomet prašomų filmukų, nei vienas ožys neapsilankė prieš miegą, tyliai ramiai abi užmigo, o tėveliai spakainiai sau galėjo toliau žiūrėti "Sopranus".. :)